Kryptys: Apie Istorij, Kultr, Mones

Ar girdėjote legendą kodėl Katedros varpinę būtent taip vadinam, kuo čia dėtos varpos? O gal varpai?

Trakai labiausiai žinomi dėl Salos pilies, ežerų, karaimų ir kibinų. Dažnai tai yra viskas, ką eilinis Lietuvis žino apie senąją sostinę. Ką apie šį miestelį pasakoja vietiniai gyventojai, kokie buvo Trakai? Šiuos klausimus tyrinėjo folkloristė, archeologė, kultūrologė Lina Leparskienė. Šioje laidoje ji dalinasi savo mintimis.

Antroji pokalbio su gidu Ričardu Padvaisku dalis. Tęsiame pasakojimą apie jaunimo gyvenimą sovietinėje Lietuvoje paskutiniais Tarybų Sąjungos gyvavimo dešimtmečiais.

Genocido Aukų Muziejaus vyresnysis gidas Ričardas Padvaiskas pasakoja apie savo jaunystę tarybinėje Lietuvoje. Rokas ir vakarų kultūros apraiškos tuo metu nebuvo toleruojamos. Dalis jaunimo to nepaisė, ir visais būdais stengėsi gaudyti, pro geležinę uždangą prasiskverbiančias, vakarų populiariosios kultūros kuopeles.

Užutrakis ir kiti broliams Tiškevičiams priklausę dvarai pastatyti XIX a. pabaigoje. Šalia pagrindinių dvarų rūmų garsusis prancūzų architektas Eduardas Fransua Andre suprojektavo parkus. Užutrakio dvaro muziejaus gidas Antanas Ulčinas pasakoja Tiškevičių giminę, Užutrakio dvaro istoriją, ir atskleidžia, kas rūmams ir parkui nutiko sovietmečiu.

Užutrakio dvaras yra gerai žinoma vieta netoli Trakų. Dabar tai – muziejus. Daugiau nei prieš šimtą metų ten gyveno Grafas Juozapas Tiškevičius, jo žmona Jadvyga ir vaikai. Kaip gyveno ši turtinga šeima, kaip ir ką valgė, kaip šventė Kūčias?

Senasis baltų tikėjimas – pagonybė yra vis dar gajus liaudies mene, švenčių papročiuose ir net kasdienybėje. Daugiau nei 5000 žmonių Lietuvoje save laiko pagonimis. Lietuvos pagonys švenčia kalendorines ir šeimos šventes, atlieka aukojimus ir kitus ritualus, garbina senuosius dievus. Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė pasidalino mintimis apie šių laikų pagonybę Lietuvoje.

Mažiau žinomos katastrofos įvykusios sovietmečiu. Ar informacijos vakuumas tais laikais yra sovietinės nostalgijos priežastis šiandien? Antrojoje pokalbio su Dariumi Indrišioniu dalyje, kalbėjomės apie mažiau žinomas katastrofas įvykusias sovietinėje Lietuvoje ir už jos ribų. Aptarėme, kaip cenzūra veikė sovietinio žmogaus sąmonę, kaip tai veikia vyresnės kartos mąstymą šiais laikais. Gal tai ir yra, vis dar pasitaikančios, sovietinės nostalgijos priežastis?

Sovietmečiu, visuotinės cenzūros laikotarpiu, apie katastrofas ir nelaimes buvo stengiamasi nutylėti arba pateikti melagingą informaciją, sumenkinant katastrofos mastą, ir taip siekiant sukurti saugios visuomenės iliuziją. Žinoma, dėl žemos darbininkų motyvacijos, žmogiškųjų klaidų ir prastos kokybės tarybinės technikos, katastrofos vyko ir vyko dažnai. Pirmojoje laidos dalyje istorikas Darius Indrišionis atskleisi kelių, tais laikais įvykusių, nelaimių detales ir aplinkybes.

Pokalbis su pulkininku leitenantu Eugenijumi Lastausku apie Lietuvos karuomenę.

Pokalbis apie Užupio bendruomenę su DIna Čiulade.

Antra dalis pokalbio su krišnos sąmonės bendruomenės nariu Sauliumi Domarku. Šioje dalyje apie tai kaip jiems sekasi pritapti krikščioniškoje aplinkoje. Laidą taip pat rasite www.ziniuradijas.lt skiltyje Plius.

Podcastas apie alaus tradicijas Lietuvoje su Būsi Trečias sąvininku Romualdu Daciu.